pupkas

pùpkas sm. (4) 1. Sn susivėlusių, nešvarių vilnų pumpuras: Pupkai susdaro, ir išmeti iš kuodelio Lp. Kur bagotos verpia ir pupkùs mėto, tai biedna juos susrenka ir susverpia Lp. Verpia labai negražią vilną, vien tik pupkai Lš. 2. Kai kurie ataudų siūlai vienodais tarpeliais ištraukiami į viršų, dėl to susidaro tam tikri pumpurėliai – pupkeliai rš. 3. LBŽ bot. švylys (Eriophorum).